musiavarpis

mùsiavarpis, -ė adj. ppr. pl. (1) Klvr, Trgn smulkus, prastas, su maža varpa (apie javus): Pas mus rugiai tai mùsiavarpiai Ss. Prasti šiemet mūsų javai – vieni musiavarpėliai, ir sėkla atgal negrįš Ds.